Lietuvos Respublikos ginklų fondas
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Biudžetinė įstaiga, Linkmenų g. 26, LT-08217 Vilnius, tel. 8 706  63 457, faksas 8 706  63 466, el. p. info@lgf.lt
Ginklų fondo parduotuvė, tel. 8 706  63 469, 8 706  63 452
Juridinio asmens kodas 191769098, PVM mokėtojo kodas LT917690917
Duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis

Lietuviškai English Russian
 
 
 
Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas siekiant sumažinti nelegalų šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės plitimą

Neteisėtas šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės (angliškai small arms and light weapons) plitimas kelia milžinišką grėsmę žmonių saugumui. Šių ginklų kiekis pasaulyje kasmet auga, keldamas daugybę humanitarinių, socialinių, ekonominių padarinių bei didelę grėsmę asmens saugumui, tiek valstybės, tiek pasaulio mastu.

Tarptautinių Studijų Institutas (Graduate Institute of International Studies) Ženevoje nuo 1999 metų analizuoja šaulių ginklų plitimo pasaulyje situaciją ir yra vienas pagrindinių visuomenės informavimo šaltinių visais šaulių ginklų klausimais. Šiame Institute vykdomas nepriklausomas tarptautinis projektas - Šaulių ginklų apžvalga (The Small Arms Survey).

Tarptautinių Studijų Instituto ekspertai nustatė, kad:

  • Pasaulyje yra apie 875 milijonus šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės.

  • Šie ginklai yra pagaminti daugiau nei 1000 firmų beveik 100 pasaulio šalių.

  • Metinė apyvarta šiais ginklais viršija 6 trilijonus JAV dolerių.

Kova prieš neteisėtą šaulių ginklų plitimą yra viena iš prioritetinių sričių Jungtinių Tautų (JT), NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) bei Europos Sąjungos (ES) politikoje. Tarptautinė bendruomenė, valstybių vyriausybės puikiai supranta problemų mastus bei svarbą ir deda pastangas joms spręsti. Seminarai, tarptautiniai ekspertų susitikimai bei konsultacijos, priimti politiniai bei teisiniai dokumentai, projektai, moksliniai darbai, įtraukiantys įvairius visuomenės sluoksnius iš įvairių regionų – tai vis tarptautinės iniciatyvos, kurių tikslas - inicijuoti tarptautines diskusijas ginklų apyvartos kontrolės klausimais bei ieškoti sąlyčio taškų bei bendro supratimo ginklų apyvartos kontrolės srityje.

Politikai, ekspertai, nevyriausybinės organizacijos bei visuomenės sluoksniai supranta, kad norint efektyviai kovoti su šia problema, būtinos vieningos tarptautinės pastangos – pirmiausia, patikima informacija apie šių ginklų apyvartą, antra, tiksli ginklų skaičiaus apskaita valstybės teritorijoje, jų skaičiaus augimo vertinimas.

Lietuva taip pat kovoja prieš nekontroliuojamą šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės plitimą, jų skaičiaus augimą bei nelegalią prekybą. Lietuvos nacionaline ginklų politika siekiama tobulinti ginklų apyvartos kontrolės teisės aktus bei jų vykdymo priežiūrą, keistis informacija apie šaulių ginklų judėjimą su tarptautinėmis organizacijomis ir derinti žinybų darbą šią problemą sprendžiant Lietuvos viduje. Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Ginklų fondas glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje sprendžiant su šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote susijusius klausimus. Ginklų fondas yra viena iš institucijų, aktyviai dalyvaujančių šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės apyvartos kontrolės veikloje. Ilgainiui Ginklų fondas tapo valstybės koordinacine agentūra, įtraukta į ginklų apyvartos kontrolės veiklą.

Tarptautinis bendradarbiavimas dėl nuolat didėjančių tarptautinių reikalavimų bei įsipareigojimų Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) ir NATO yra viena svarbesnių Ginklų fondo veiklos sričių.


Jungtinės Tautos (JT)

Šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės klausimai yra prioritetiniai Jungtinėse Tautose. 1995 metais priimta Pirmoji Generalinės Asamblėjos rezoliucija šiuo klausimu (50/70B). Suformuota JT vyriausybių ekspertų grupė, kuri atliktų šaulių ginklų plitimo analizę bei pateiktų rekomendacijas esamoms problemoms likviduoti. Ekspertai paruošė dvi ataskaitas (1997 m. ir 1999 m.), kuriose nurodė priemones kovai su nekontroliuojamu šaulių ginkluotės plitimu, nelegalia ginklų prekyba ir naudojimu. Viena iš siūlomų priemonių buvo rekomendacija surengti tarptautinę konferenciją dėl nelegalios prekybos ginklais. Atsižvelgiant į ekspertų pasiūlymus, 2001 m. liepos 9-20 d. Niujorke įvyko Tarptautinė konferencija dėl nelegalios prekybos ginklais. Jos metu buvo priimta JT Veiksmų programa dėl nelegalios prekybos šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote visais atžvilgiais. Tai svarbiausias tarptautinis politiškai įpareigojantis dokumentas, apimantis šaulių ginklų apyvartos kontrolę tarptautiniu mastu.

Lietuva yra pasirašiusi JT Protokolą dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei kitų su jais susijusių medžiagų nelegalios gamybos bei gabenimo.

Lietuva yra viena tarp nedaugelio šalių, kurios teikia Jungtinėms Tautoms informaciją apie sunaikintus šaulių ginklus pagal tipus (modelius) bei informuoja JT Įprastinės ginkluotės registrą apie sunkiosios ginkluotės įsigijimus.

Lietuva, kaip ir kitos valstybės JT narės, privalo vykdyti JT Saugumo Tarybos priimamus sprendimus dėl ginklų embargo taikymo.


Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO)

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) yra didžiausia regioninė saugumą užtikrinanti organizacija, savo gretose vienijanti 55 Europos, Centrinės Azijos bei Šiaurės Amerikos šalis. Jos pagrindinės veiklos kryptys yra konfliktų prevencija, krizių valdymas, ginklų apyvartos kontrolė bei pokonfliktinis atstatymas. ESBO turi ilgalaikę patirtį ginklų kontrolės, nusiginklavimo bei saugumo srityse. Lietuva aktyviai dalyvauja ESBO veikloje.

Pagal ESBO dokumento dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės nuostatus reikalaujama keistis informacija apie šaulių ginklų importą / eksportą su kitomis ESBO šalimis narėmis. Nuo 2001 metų ataskaitas apie šaulių ginklų eksportą / importą kitoms ESBO valstybėms narėms Lietuvoje ruošia ir ESBO teikia Ginklų fondo specialistai. Ginklų fondo ekspertai taip pat aktyviai dalyvauja ESBO rengiamuose seminaruose, pasitarimuose įvairiais šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės klausimais.


Europos Sąjunga (ES)

Šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės klausimai tapo ypač aktualūs Europos Sąjungoje 1997 metais priėmus Programą dėl prevencijos ir kovos su nelegalių įprastinių ginklų pervežimu (Programme for Preventing and Combatting Illicit Trafficking in Conventional Arms). Šioje Programoje kovoje prieš šaulių ginklų plitimą išskiriami trys pagrindiniai tikslai:

  • padidinti legalaus šaulių ginklų eksporto skaidrumą ir valstybių – eksportuotojų atskaitomumą;

  • sustabdyti ginklų srautus į karinių konfliktų židinius, apriboti eksportą šalims, kurios yra įsitraukusios į karinius konfliktus arba vykdo represijas;

  • uždrausti valstybėms teikti šaulių ginklus nevyriausybinėms struktūroms.

Programa numato, kad Europos Sąjunga sieks sukurti naujus bei stiprinti jau turimus įstatymus ir administracines priemones, įkurs regionines kontaktines grupes bei nacionalines komisijas kovai su nelegaliu šaulių ginklų pervežimu, esant reikalui, finansuos su šia veikla susijusius projektus.

ES priėmė ES Elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje (The EU Code of Conduct on Arms Export), priimtas 1998 metų birželį, ir Bendrų veiksmų dėl ES įnašo į kovą su nestabilumą keliančių šaulių ir lengvųjų ginklų kaupimu ir plitimu (The EU Joint Action on the EU’s contribution to combating the destabilising accumulation and spread of small arms and light weapons), priimtas 1998 metų gruodį ir 2002 metais papildytas.

ES Elgesio kodeksas ginklų eksporto srityje apibrėžia 8 kriterijus, kuriais ES valstybės narės privalo vadovautis ginklų eksporto srityje. Kodeksas įpareigoja kiekvieną ES valstybę narę konsultuotis vykdant ginklų perdavimą, jei kada nors kitos ES valstybės narės iniciatyva sandoris į tą šalį buvo nutrauktas. 2000 metais ES valstybės narės sutarė dėl Bendrojo kontroliuojamų ginklų sąrašo.

Europos Tarybos (ET) Direktyva 91/477 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės reglamentuoja keitimąsi informacija apie šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės judėjimą ES valstybių viduje. Direktyva reikalauja, kad būtina priimti veiksmingas ir visose Europos Sąjungos valstybėse tarpusavyje suderintas taisykles, leidžiančias kontroliuoti ginklų ir šaudmenų įsigijimą ir laikymą bei jų perdavimą iš vienos valstybės į kitą, taip pat nustatyti vienodą draudžiamų ginklų sąrašą. Ši Direktyva įpareigoja kiekvieną ES valstybę-narę pateikti duomenis apie kiekvieną ginklų perdavimo / tranzito atvejį valstybei-gavėjai arba tranzito valstybei. Duomenų pateikimas privalomas visiems ginklų ir šaudmenų tipams bei kiekvienam konkrečiam atvejui, nepriklausomai, ar perdavimas yra vykdomas komercine ar privačia iniciatyva.

Lietuvai įstojus į ES, yra privaloma įstatymais bei kitais teisės aktais įtvirtinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius vieningą ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvartos kontrolę. Todėl jau 1999 metais Lietuvoje buvo pradėtas darbas tobulinant įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Ginklų fondo specialistai kartu su Vidaus reikalų ministerijos specialistais parengė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naują redakciją. Šiame darbe buvo atsižvelgta į 1978 m. Europos Konvencijos dėl privačių asmenų šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės reikalavimus, Europos Sąjungos Programos dėl prevencijos ir kovos su nelegalių įprastinių ginklų pervežimu nuostatas, Europos Sąjungos Elgesio normų ginklų eksporto srityje, Šengeno sutarties, ESBO Dokumento dėl šaulių ginklų bei kitų anksčiau minėtų tarptautinių dokumentų nuostatas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija yra visiškai suderinta su ET Direktyvos 91/477 nuostatomis ir galioja nuo 2003 m. liepos 1 d.


Wassenaar susitarimas (Wassenaar Arrangement (WA)

Wassenaar susitarimas - neformali 33 valstybių grupuotė, į kurios sudėtį įeina JAV, Rusijos Federacija ir Europos valstybės – ginklų tiekėjos. Ji susikūrė 1996 metais bendriems įprastinės ginkluotės bei dvigubos paskirties prekių pervežimų principams aptarti, ypatingai pervežimams į „probleminius” regionus. Pagrindinis WA tikslas - saugumo užtikrinimas krizių apimtuose regionuose. Waasenaar Susitarimas – yra laisvanoriškas, bendra nuomone pagrįstas dalyvaujančių valstybių susitarimas. Šio Susitarimo rėmuose vyksta reguliarūs susitikimai (forumai), kurių metu pagrindiniai ginklų tiekėjai diskutuoja įvairiais ginklų perdavimo iš vienos valstybės į kitą klausimais, spendžia apribojimų vienai ar kitai šaliai taikymą, pervežimų skaidrumą ir panašius klausimus.

 

 

© Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Visos teises saugomos
Į viršų (Left Alt+Z+Enter)   Naudojama Smart Web sistema.