Lietuvos Respublikos ginklų fondas
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Biudžetinė įstaiga, Linkmenų g. 26, LT-08217 Vilnius, tel. 8 706  63 460, faksas 8 706  63 466, el. p. info@lgf.lt
Ginklų fondo parduotuvė, tel. 8 706  63 469, 8 706  63 452
Juridinio asmens kodas 191769098, PVM mokėtojo kodas LT917690917
Duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis

Lietuviškai English Russian
 
 
 
Veiklos sritys

Ginklų fondo licencijų išdavimas verstis ūkine komercine veikla, galutinių vartotojų sertifikatų išdavimas

Vadovaudamasis B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų, jų dalių eksporto (išvežimo), importo (įvežimo), gabenimo tranzitu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 665, 9 punktu Ginklų fondas išduoda galutinio vartotojo sertifikatus importuojamiems ar įvežamiems į Lietuvos Respubliką ginklams ir šaudmenims. Tai valstybės, iš kurios eksportuojami (išvežami) ginklai, institucijoms, kontroliuojančioms ginklų apyvartą, pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad pagal importuotojui išduotą leidimą importuoti (įvežti) ginklus ginklai nebus eksportuojami arba reeksportuojami (išvežami). Ši funkcija tiesiogiai susijusi su kita Ginklų fondo atliekama kontrolės funkcija, nes Ginklų fondas, išduodamas galutinio vartotojo sertifikatus, užtikrina, kad privatūs juridiniai asmenys į Lietuvos Respublikos teritoriją importuos (įveš) tik tos kategorijos ginklus, kuriuos jie turi teisę importuoti (įvežti).

Ginklų fondo veikla, susijusi su Ginklų registro administravimu

Vadovaudamasis Ginklų fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Ginklų fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1232 11.9  punktu ir Ginklų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1457, Ginklų fondas tvarko  Ginklų registrą.

Ginklų registras buvo įsteigtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 15 straipsniu ir 1998 m. balandžio 10 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 437 „Dėl Ginklų registro įsteigimo“. 2003 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1066 „Dėl Ginklų registro reorganizavimo į Valstybinį ginklų registrą ir Valstybinio ginklų registro nuostatų patvirtinimo“ Ginklų registras buvo reorganizuotas į Valstybinį ginklų registrą. Valstybinis ginklų registras - tai oficialus duomenų apie Lietuvos Respublikoje įregistruotus ginklus, jų savininkus ar valdytojus rinkinys. Valstybiniame ginklų registre kaupiami duomenys ir apie importuotus, eksportuotus, įvežtus į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežtus iš Lietuvos Respublikos teritorijos ginklus, sunaikintus ginklus. Nuo pat 1996 m. tvarkyti Valstybinį ginklų registrą buvo pavesta Ginklų fondui. Valstybinis ginklų registras buvo sukurtas ir palaikomas panaudojant Ginklų fondo specialiąsias lėšas. Biudžeto lėšų nei Valstybinio ginklų registro sukūrimui, nei palaikymui nebuvo skiriama. 2004 m. Ginklų fondas modernizavo Valstybinio ginklų registro duomenų bazės programinę ir kompiuterinę įrangą.

Priėmus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1457 patvirtinus Ginklų registro nuostatus, Valstybinis ginklų registras buvo reorganizuotas į Ginklų registrą.

Šiuo metu Ginklų registre yra tvarkomi duomenys apie visus teisėtai Lietuvos Respublikoje esančius A, B, C kategorijų ginklus. Duomenis Ginklų fondui apie savo turimus ginklus teikia:

1. Krašto apsaugos ministerija;
2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra;
3. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas;
4. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;
5. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos;
6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba;
7. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir teritorinės policijos įstaigos;
9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;
10. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;
11. Ginklų fondas;
12. Lietuvos šaulių sąjunga;
13. Lietuvos teismo ekspertizės centras;
14. Europos fiziniai asmenys;
15. Europos juridiniai asmenys.

Informacija, susijusi su ginklų, šaudmenų, sprogmenų rinkimu, analizavimu, kaupimu, pateikimu

Ginklų fondas nuo pat jo įkūrimo renka informaciją apie ginklus, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas. Yra sukaupta ir nuolat atnaujinama informacija apie ginklų ir šovinių gamintojus visame pasaulyje, tame skaičiuje kiekvieno gamintojo adresas ir kontaktiniai telefonai. Pagal ginklus ir šaudmenis turima informacija apie jų gamintojus ir pagrindinius kiekvieno gamintojo tiekiamo gaminio techninius parametrus. Taip pat sukaupta informacija apie ginklų panaudojimą konkrečių šalių ginkluotųjų pajėgų apginklavime. Šia informacija naudojamasi organizuojant ginkluotės pirkimus specialaus statuso subjektams. Vykdydamas savo funkcijas, Ginklų fondas yra sukaupęs ir nuolat papildo informaciją apie Lietuvoje turimus sprogmenis, skirtus civiliniam naudojimui. Iki šiol ES institucijoms nė karto neprireikė tokios informacijos, tačiau Ginklų fondas yra pasiruošęs pateikti visus reikiamus duomenis pagal sprogmenų apyvartą reguliuojančios ES direktyvos 93/15/EEC nuostatas.

Ginklų fondo vykdoma prekyba trumpavamzdžiais B, C kategorijų ginklais

Vadovaudamasis Ginklų fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Ginklų fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1232, 6.7 punktu, Ginklų fondas perka ir parduoda juridiniams asmenims B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus (pistoletus ir revolverius). Ginklų fondas yra vienintelis subjektas, turintis teisę prekiauti Lietuvos teritorijoje vienais pavojingiausių ginklų – B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais. Tokiu būdu yra užtikrintas efektyvus priežiūros mechanizmas, juridiniams ir fiziniams asmenims įsigyjant labai pavojingus visuomenei ginklus. Šiuo tikslu yra įsteigtas atskiras Realizacijos skyrius ir jo poskyris Klaipėdoje, kuriuose galima įsigyti mūsų nurodytų ginklų. Dviejų vietų, kuriose galima įsigyti B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus buvimas skirtingose Lietuvos dalyse yra optimalus variantas. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad Realizacijos skyriuje dirba kvalifikuoti specialistai, kurie per eilę metų yra sukaupę daug žinių, kuriomis nuolatos dalinasi su vartotojais – fiziniais ir juridiniais asmenimis. Šiais ginklais pradėta prekiauti 1994 m.
Parduodamų pistoletų ir revolverių skaičius paskutiniais metais auga, nors už juos surenkamų lėšų dydis auga ne taip sparčiai. Pastebėta, kad paskutiniais metais pasireiškusi tendencija mažėti lėšų už savigynai parduotus ginklus kiekiui nebe tokia ryški, nors būtina pažymėti, kad fiziniai asmenys savigynai linkę pirkti pigesnius ginklus. Pastaraisiais metais savigynai daugiausia buvo parduota naudotų Makarovo sistemos PM modelio pistoletų, kurių kaina daugiau kaip 400 Lt. Tuo tarpu daugumos Vakarų ginklų gamintojų nauji trumpieji ginklai vidutiniškai kainuoja apie 2500 Lt. Po to, kai policijos pareigūnai buvo perginkluoti moderniais pistoletais, į rinką buvo pateikti keli tūkstančiai naudotų PM pistoletų, brangių ginklų pardavimai sumažėjo ir ši tendencija išlieka. Be to, būtina atsižvelgti į palyginti nedidelę šių ginklų rinką Lietuvoje – dauguma asmenų, kuriems buvo reikalingi ginklai savigynai, jau tokius ginklus turi ir perka po antrą ar trečią ginklą (tai leido įstatymo pakeitimai, bet tokių pirkėjų nėra daug).

Ginklų fondo veikla, realizuojant ar sunaikinant nustatyta tvarka paimtus ginklus, šaudmenis

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, o taip pat Ginklų fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir Ginklų fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1232, 6.9 punktą ginklo savininkas gali parduoti jam priklausantį ginklą tik per prekybos įmonę, turinčią teisę prekiauti tokios kategorijos ginklais. Tai reiškia, kad pistoletai ir revolveriai gali būti parduoti tik per Ginklų fondą (tiek komiso tvarka gauti iš fizinių asmenų, tiek teisės aktų nustatyta tvarka paimti teisėsaugos institucijų). Ginklai paimami už Administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo laikymu ar naudojimu, už medžioklės taisyklių grubius pažeidimus, taip pat jais įvykdžius nusikalstamas veikas ir pan. Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija, kuri, vadovaudamasi Ginklų paėmimo, perduotų realizuoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, vertės apskaičiavimo ir tolesnio panaudojimo tvarka, patvirtinta vidaus reikalų ministro, finansų ministro ir Ginklų fondo direktoriaus 2003 m. liepos 6 d. įsakymu Nr. 1V-260/1K-193/1A-28, kiekvienu konkrečiu atveju įvertina ginklo techninę būklę ir nustato tolimesnę jo panaudojimo galimybę. Pirmiausia įvertinama ginklo techninė būklė, jei jis gali būti saugiai naudojamas – nustatoma jo piniginė vertė. Įvertinti ginklai pateikiami realizuoti kartu su komiso tvarka realizuotinais ginklais. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato dar vieną išskirtinę Ginklų fondo funkciją – ginklų ir šaudmenų naikinimą. Ginklai ir šaudmenys buvo perduodami į Ginklų fondą naikinti nuo 1995 m., tačiau pradėti naikinti 1997 m., kai buvo patvirtinta jų naikinimo tvarka ir parengtos reikiamos techninės priemonės. Perduodami ginklai ir šaudmenys yra priimami į Ginklų fondą kiekvieną ketvirtadienį. Juos pristato teritorinės policijos įstaigos kartu su lydinčiais dokumentais, pagrindžiančiais jų naikinimo teisėtumą. Ginklų fondo darbuotojai juos priima, sutikrindami numerius, kiekius ir lydinčius dokumentus, registruoja nustatytos formos žurnale. Priimti ginklai išardomi, atskiriant plienines dalis nuo spalvotųjų metalų, medžio ir plastiko. Plastikinės dalys sutrupinamos ir perduodamos į plastmasės atliekas, medis sudeginamas, dalys iš spalvotųjų metalo (daugiausia iš aliuminio) sutrupinamos ir perduodamos į metalo laužą, plieninės dalys išlydomos dalyvaujant Ginklų fondo darbuotojų komisijai. Kiekvieno ginklo sunaikinimas fiksuojamas nustatytos formos akte, kurį tvirtina Ginklų fondo direktorius. Nuo 1997 m. buvo sunaikinta virš 18 000 vnt. šaunamųjų ginklų ir virš 1 500 000 vnt. įvairių šovinių.  

Ginklų fondo žinios apie kitų ES valstybių narių ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę

Ginklų fondas nuolat renka ir kaupia medžiagą apie Europos valstybių ginklų apyvartos kontrolės tvarką, ypač savigynos ginklų apyvartos kontrolę. Informacija surinkta iš toliau nurodytų valstybių teisės aktų. Bendrieji ginklų apyvartos reguliavimo principai išdėstyti ES direktyvoje 91/477/EEB Dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, tačiau jos įgyvendinimas kiekvienoje šalyje skiriasi, nes skiriasi ir šalių kultūrinės bei elgesio su ginklais tradicijos. Aktualiausias klausimas – šaunamųjų ginklų savigynai įsigijimo ir laikymo sąlygos.

Turėti ginklą savigynai: leidžiama + , draudžiama 0

Airija

Austrija

Belgija

Danija

Didžioji Britanija

Ispanija

Italija

Norvegija

Prancūzija

Suomija

Švedija

Vokietija

Graikija

Estija

Lenkija

Šveicarija

+

+

+

0

0

+

+

+

+

0

0

+

+

+

+

+

Daugumoje šalių piliečiams yra leidžiama įsigyti ginklus savigynai, tačiau nustatomi skirtingi reikalavimai, pagrindžiant jų įsigijimo reikalingumą.

Daugumoje šalių, kuriose leidžiama įsigyti ginklą savigynai, reikalaujama nurodyti motyvus, dėl kurių pageidaujama įsigyti ginklą. Įgaliota institucija sprendžia, ar pateikti motyvai yra įtikinami, t.y. ar piliečio nurodytos priežastys, dėl kurių jis pageidauja įsigyti ginklą savigynai, yra pagrįstos. Norint pagrįsti ginklo reikalingumą reikalaujama įrodyti, kad prašančiam leidimo asmeniui labiau negu kitiems gresia pavojus būti užpultiems, ir kad šiam pavojui sumažinti tinkamiausias būdas yra įsigyti šaunamąjį ginklą.

Prancūzijoje ginklą savigynai leidžiama įsigyti tik tarnybos ar atsargos karininkams, tarnybos puskarininkiams, policijos ar teisėtvarkos institucijų pareigūnams, asmenims, kurių darbas susijęs su užpuolimo grėsme, pavyzdžiui, vertybes ar pinigus lydintiems asmenims. Ispanijoje, Graikijoje, Airijoje greta kitų socialinių grupių ginklus savigynai leidžiama įsigyti ir politikams.

Šveicarijoje ir Estijoje leidimai įsigyti ginklą išduodami ta pačia tvarka, kaip ir šiuo metu Lietuvoje (patikrinama asmens reputacija, sveikatos būklė, teisinės žinios apie ginklo panaudojimą, mokėjimas elgtis su ginklu). Lenkijoje papildomai reikalaujama pagrįsti prašymą įsigyti ginklą.

Visose šalyse, išskyrus Norvegiją, Prancūziją ir Estiją, norint nešiotis savigynos tikslams įsigytą ginklą, būtina gauti leidimą nešiotis ginklą.

Daugumoje šalių leidimas nešiotis ginklą savigynai yra išduodamas, jeigu jo prašantis asmuo įrodo, kad pavojus, dėl kurio jis įsigijo ginklą, realiai egzistuoja ir už jo gyvenamosios vietos, darbovietės ar jam priklausančios žemės valdos ribų. Leidimas paprastai galioja 3 m. (Austrijoje – 5 m.). Norvegijoje ir Prancūzijoje išduodamas vienas leidimas ginklui, kuris suteikia teisę laikyti ir nešiotis ginklą.

Šveicarijoje, norint gauti leidimą nešiotis įsigytą ginklą, reikia įrodyti, kad asmeniui gresia realus pavojus. Estijoje išduodamas vienas leidimas ginklui, kuris suteikia teisę laikyti ir nešiotis ginklą. Lenkijoje leidimas ginklui išduodamas neribotam laikui, jame nurodoma, ar leidžiama nešiotis ginklą, o jeigu leidžiama - kokiomis sąlygomis.

Airijoje leidimas bet kokiam ginklui išduodamas vieneriems metams – iki sekančių metų liepos 31 d., po to kas metai jis pratęsiamas. Yra įprasta, kad prašymai išduoti leidimus įsigyti pistoletus ir revolverius savigynai yra policijos atmetami, o nuo 1972 m. civilinėje apyvartoje leidžiami graižtviniai ginklai tik iki .22 kalibro (5,6 mm). Tokie papildomi ginklų apyvartos suvaržymai įvesti dėl konfliktų Šiaurės Airijoje.

Austrijoje išnykus priežastims, dėl kurių buvo išduotas leidimas nešiotis ginklą, panaikinamas leidimas nešiotis ginklą, tačiau paliekamas leidimas laikyti ginklą. Įrodinėti ginklo turėjimo reikalingumo nebereikia. Kas 5 m. tikrinama ginklo turėtojo reputacija.

Belgijoje leidimas nešiotis ginklą savigynai išduodamas 3 m. arba trumpesniam laiko tarpui. Po to išduodamas leidimas laikyti ginklą.

Graikijoje savigynai leidžiama turėti tik vieną ginklą ir 30 jam skirtų šovinių.

Norvegijoje leidimas ginklui išduodamas iki gyvenimo pabaigos.

Prancūzijoje leidimas laikyti ir nešiotis ginklą galioja 3 m., jis pratęsiamas vėl 3 m. asmens prašymu. Jeigu asmuo nebeatitinka reikalavimų, leidžiančių įsigyti ginklą (palieka tarnybą ar nutraukia veiklą), jis privalo atsisakyti ginklo (ginklas turi būti parduotas arba perdarytas į netinkamą naudojimui).

Vokietijoje tikrinama, ar ginklas savigynai tebėra reikalingas, ar priežastys, nurodytos įsigyjant ginklą, tebėra aktualios. Nustačius, kad savigynai įsigytas ginklas nebereikalingas, leidimas ginklui panaikinamas, ginklas turi būti parduotas arba perdarytas į netinkamą naudojimui. Tikrinimo periodiškumas – 3 m.

Šveicarijoje leidimai nešiotis savigynos ginklus išduodami ne ilgesniam kaip 5 m. laiko tarpui. Po to savininkui lieka leidimas laikyti ginklą.

Lenkijoje leidimas laikyti ginklą gali būti panaikintas, jeigu bus nustatyta, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo leista įsigyti ginklą.

Estijoje leidimai laikyti savigynos ginklus panaikinami ta pačia tvarka, kaip ir Lietuvoje (tai nesiejama su ginklo įsigijimo aplinkybėmis).

Pagal ES direktyvą 2008/51/EB iki 2010 m. liepos 28 d. visos valstybės narės turi savo nacionaliniuose teisės aktuose įvesti reikalavimus pagrįsti savigynai įsigyjamų ginklų reikalingumą (turi būti nurodyta priežastis), o taip pat nustatyti, kad nuo 2018 m. būtų įvesti leidimai ir ginklų registravimas ir D kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Iki šiol ES neturi nustačiusi vieningų reikalavimų, kaip turi būti perdirbtas šaunamasis ginklas, kad būtų laikomas visiškai netinkamu naudoti. Yra suformuluotos bendros nuostatos, kad reikia perdirbti kiekvieną pagrindinę ginklo dalį, kad perdirbtą dalį įstačius į analogišką neperdirbtą ginklą iš jo nebūtų galima iššauti ir pan. Techniniai perdirbimo reikalavimai kol kas yra nustatomi kiekvienoje šalyje atskirai. Kadangi yra reikalavimas, jog kiekviena ES valstybė narė turi įgalioti konkrečią instituciją įvertinti ginklų perdirbimui ir išduoti atitinkamas pažymas, kol nėra bendrų techninių reikalavimų kitų šalių išduotos pažymos negalioja, reikia gauti savos šalies institucijos pažymą, kad ginklas visiškai netinkamas naudojimui. Lietuvoje tokius ginklus įvertina ir pažymas išduoda Ginklų fondas.

 

© Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Visos teises saugomos
Į viršų (Left Alt+Z+Enter)   Naudojama Smart Web sistema.