Lietuvos gamtos fondas kartu su Lietuvos ornitologų draugija šiemet vėl organizavo talką Krivėnų saloje. Beveik kasmet nuo 2001 m. gamtosaugininkų savanoriškai tvarkoma sala sparnuočiams suteikia svetingą ir saugų prieglobstį perėjimo laikotarpiu, o žmonėms dovanoja bendrystę bei prasmingą laiką gamtoje.
Krivėnų sala – laukinių vandens paukščių pamėgta vieta
Krivėnų sala, taip pat žinoma Žuvėdrų ir kirų salos vardu, yra 0.9 ha ploto žemės lopinėlis, susiformavęs Krivėnų tvenkinyje, Babtų sen. Kauno raj. Ji atsirado 1972 m. patvenkus Nevėžio intako, Striūnos upelio, slėnį. Nors pats tvenkinys randasi visai šalia judriausios Vilnius – Klaipėda autostrados, sala išlieka gana atoki. Čia nėra tilto, tad į ją patekti galima tik žiemą ledu, o šiltuoju metų laiku – valtimi.
Dėl unikalios lokacijos bei minimalios žmogaus veiklos saloje, šią vietą ypač pamėgo laukiniai vandens paukščiai. Dalis vandens paukščių rūšių perėjimui renkasi atviras pakrantes, kuriose lengva iš toli pastebėti besiartinančius plėšrūnus ir pakilti būriu ginti kolonijos. Jei tokios vietos užželia aukšta žole ar krūmais, paukščiai linkę iš jų pasitraukti ir nebesirinkti jų perėjimui.
Smulkiosios gyvulininkystės nykimo poveikis Lietuvos gamtai
„Anksčiau ūkininkavimui būdavo išnaudojamas kiekvienas žemės plotelis – smulkieji ūkininkai nušienaudavo ir nuganydavo sunkiai prieinamas vietoves, tokias kaip upių ir ežerų salas, miškų aikšteles, pamiškes. Dabar dauguma sunkiau prieinamų pusiau natūralių pievų apaugusios krūmais, jose nebelieka nei paukščių, nei augmenijos įvairovės“, – žmogaus pagalbos būtinybę pastebi ir LGF gamtosaugininkas bei talkos organizatorius Alvydas Gintaras.
Primename, jog atviras, medžiais ir krūmais neapaugusias teritorijas Lietuvoje išlaikyti padeda tik natūralus vandens poveikis (įmirkusi žemė, pelkės, potvynių užliejamos teritorijos), stambieji žolėdžiai (anksčiau čia klajoję taurai ir stumbrai) ir žmogaus veikla – šienavimas bei ganymas. Deja, jau kelis dešimtmečius Lietuvoje stebimas smulkiosios gyvulininkystės nykimas. Vis rečiau žmonės gyvulius laiko savo reikmėms, gano juos mažo ploto, sunkiai pasiekiamose vietovėse. Mažėjanti žmogaus veikla šiose pievose ir ganyklose lemia jų užžėlimą bei pievinių buveinių rūšių (tiek augalai, tiek gyvūnai, pavyzdžiui, atvirų vietų paukščiai) nykimą.
Bendruomeniškumas – vertybė ir gamtoje, ir tarp žmonių
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perintiems vandens paukščiams – rudagalviams ir paprastiesiems kirams, upinėms žuvėdroms ir kt. talkos metu šalinamos aukštažolės, kertama sumedėjusi, atvirą plotą mažinanti augmenija. Iš pradžių šie darbai būdavo atliekami rudenį, bet vėliau pastebėjus, kad tai daryti efektyviau ankstyvą pavasarį, talka vykdoma dar prieš parskrendant sparnuočiams.
„Gamtoje vyrauja visuma, tad kiekviena rūšis tarpusavyje susijusi su daugybe kitų. Krivėnų tvenkinio saloje mums įprastų rudagalvių kirų kolonija, gindamasi nuo plėšrūnų, užtikrina ir kitų vandens paukščių, įskaitant saugomas upines žuvėdras ir juodakaklius kragus, lizdų ir jauniklių apsaugą. Ši kolektyvinė gynyba yra gyvybiškai svarbi retoms paukščių rūšims, todėl tvarkydami salą prisidedame ir prie jų išlikimo. “, – pasakoja Danas Augutis, LGF gamtosaugos ekspertas ir daugiametis talkos dalyvis. Gero perėjimo sezono ir iki kitų metų!
Prie fondo veiklos norite prisidėti ir Jūs? Užsukite: https://www.lgf.lt/prisideti
