Žemės ūkis ir maistas

Žemės ūkis Lietuvoje yra viena svarbiausių ūkio šakų, tačiau kartu tai ir didelis iššūkis biologinės įvairovės išsaugojimui. Intensyvėjanti žemės ūkio veikla, ypač monokultūrų auginimas, kasmet mažina natūralių ir pusiau natūralių buveinių plotus, daro neigiamą poveikį laukinei gamtai, vabzdžių apdulkintojų populiacijoms bei kaimo kraštovaizdžio paukščių gausai. Be to, intensyvus augalininkystės vystymas prisideda prie upių ir Baltijos jūros taršos azoto ir fosforo junginiais, kenkiančiais vandens ekosistemoms.

Visgi tinkamai taikomos ekstensyvios mišrios žemės ūkio praktikos gali padėti išsaugoti vertingas pievų buveines ir atvirų teritorijų biologinę įvairovę. Tokia veikla prisideda prie darnesnio ūkininkavimo ir užtikrina ilgalaikę naudą gamtai bei žmonėms.

Lietuvos gamtos fondas aktyviai dalyvauja sprendžiant šiuos iššūkius, skatindamas tvaresnę žemdirbystę, organizuodamas Baltijos jūrą tausojančio ūkininko konkursus bei dalyvaudamas formuojant žemės ūkio politiką, kuri remtų biologinės įvairovės apsaugą. Mūsų tikslas – ne tik išsaugoti nykstančias buveines, bet ir užtikrinti, kad šie sprendimai būtų naudingi ir patiems ūkininkams. Dirbdami kartu su ūkininkais, siekiame išsaugoti vertingas buveines, pagerinti kraštovaizdžio kokybę bei apsaugoti Lietuvos vandens išteklius.